Biudžetinė įstaiga, Vilniaus r. sav., Juodšiliai, A. Mickevičiaus g. 9, Tel. (8 5) 269 8122 Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas – 190995023 el. paštas: mokykla@silo.vilnius.lm.lt
Gegužės 17 dieną 10a ir 10b klasės mokiniai su mokytoja J. Gumbrevičiene turėjo galimybę aplankyti Vilniaus MO muziejų. Tai buvo vienas iš tų retų momentų, kai mokymasis ir pramoga susijungia į vieną. Muziejaus kolekcija ir paroda “Vilniaus pokeris” mus labai sužavėjo! Nuostabiai atkurti istoriniai momentai ir įdomus gidės pasakojimas leido mums įžvelgti įdomesnių detalių įspūdinguose eksponatuose. Kadangi dalyvavome edukacijoje, tai teko grupelėmis kurti pasakojimus. Mokinių kūrybingumas nustebino ir sužavėjo. Buvo malonu matyti, kaip visi mokiniai buvo įsitraukę ir suinteresuoti. Dėkojame Vilniaus MO muziejui už šį nepakartojamą patyrimą ir tikimės sugrįžti ateityje!
Šių metų gegužės 16 d. Ūla Bučelytė (mokytoja J. Novopašinienė) dalyvavo respublikinio poezijos konkurso ,,Ali-alio! Pavasaris!“, skirto LR Seimo paskelbtoms Simono Daukanto 230-osioms gimimo metinėms ir 30-tajam Borutaičių poezijos pavasarėliui paminėti, laureatų apdovanojimuose. Laureatai ir jų mokytojai buvo pakviesti į K. Borutos sodybą Kauno rajone, kur susirinko laureatai ir jų mokytojai iš visos Lietuvos. Iš viso konkurse dalyvavo virš 120 mokinių iš 60 šalies mokyklų, kurių darbus vertino autoritetinga vertinimo komisija, sudaryta iš pripažintų poetų, literatūrologų, mokytojų. Laureatai buvo ne tik apdovanoti padėkomis ir konkurso rėmėjų dovanomis, bet ir galėjo pasiklausyti aktoriaus, bardo G.Storpirščio atliekamų dainų, pasiklausyti jaunųjų poetų kūrybos, pabendrauti ir pasidalinti savo įspūdžiais.
„Swedbank“ Finansų laboratorija – unikali erdvė, padedanti išmaniai ir įdomiai susipažinti su pagrindinėmis ekonomikos ir asmeninių finansų valdymo temomis, suprasti, kaip planuojamas biudžetas, kodėl svarbu taupyti, ar kas yra atsakingas skolinimasis. Visa tai pateikiama pasitelkiant išmaniąsias technologijas bei žaidžiant interaktyvius žaidimus.
Balandžio 27dieną prasidėjus paskaitai 10-12 klasių mokiniai susipažino su Egle Radvile, skaitmeninių technologijų specialiste. Ji išsamiai papasakojo apie savo gyvenimo etapus, karjerą ir tolimesnius žmonių gyvenimo tobulinimo tikslus. Sužinojome, kaip IT lemia mūsų gyvenimą. Didžiausi IT privalumai, anot lektorės, yra darbas iš bet kurio pasaulio taško (priklausomai nuo darbo sferos), galimybė skleisti savo kūrybiškumą ir idėjas, pagalba kitiems kuriant tai, kas padeda visuomenei. Vienas iš trūkumų būtų rizika, kartais negalime būti tikri, jog programa veiks taip, kaip reikia, ar kokie ,,hakeriai“ nenuspręs nulaužt jos, bet technologijos tobulėja ir rizikos atvejų vis mažėja. Paskaita buvo gan informatyvi, jos metu supratome, kad šiais laikais beveik viskas siejasi su IT ir tai yra svarbu. Eglė Radvilė ne tik papasakojo apie savo darbo ypatumus, bet ir atsakė į mokinių klausimus.
Kaip priklausyti grupei ir išlikti savimi? Toks klausimas buvo keliamas 9 b klasės mokiniams kovo 8 dieną apsilankius MO muziejuje ir pasirinkus edukaciją apie psichologinį ir emocinį savęs pažinimą. Edukacijoje meno kūriniai tapo vaizdine priemone diskusijai. Edukacijoje buvo mokomasi geriau pažinti save: savo charakterį, vertybes, jausmus, mokomasi reflektuoti savo būsenas. Meno kūriniai bei juose atspindimos temos padėjo mokiniams kelti klausimus, tyrinėti save ir kitus.
Norime pasidžiaugti mūsų gimnazistais, kurie yra kūrybingi, pilietiški, drąsūs, nebijantys iššūkių ir pasinaudojantys galimybėmisJ. 10-12 klasių mokiniai kovo mėnesį dalyvavo Turgelių „Aistuvos“ gimnazijos organizuotame lietuvių kalbos rašinių konkurse „Laiškas Lietuvai“ ir užėmė prizines vietas!
Sveikiname Margaritą Bacevičiūtę (12b), užėmusią I-ąją vietą 11-12 klasių koncentre, Eveliną Svetlikovską (12b), užėmusią III-ąją vietą 11-12 klasių koncentre, ir Laisvūną Savičių (10b), užėmusį II-ąją vietą 9-10 klasių koncentre. Kviečiame paskaityti ir pasidžiaugti Margaritos Bacevičiūtės laišku-eilėraščiu.
Laiškas Lietuvai
Lietuva, Tu- mano namai, Tu – mano svajonė ir tikslas, Tu- mano sapne ir tikrovėj, Tu- mano saugiausia tvirtovė…
Ar nepamiršai, kokia didinga tu esi, Kokia tavoji ateitis yra šviesi? Kokia narsi ir paslaptinga istorijoj esi, Tokia didi, kovinga, visai ne kaip visi…
Tik būnant čia, šalia tavęs, man sieloje ramu, Žinant, jog čia nuolat atrasiu vietos tarp savų, Jog visad aš sugrįžti pas tave galiu, Ir suprantu aš viena- toli nuo tavęs būti niekaip negaliu…
Tavo piliečiai kaip gintaras mūsų brangiosios Baltijos, Jie paprasti, jie gali ir nusimesti savo mantijas, Jie kaip gintaras- džiaugsmingi, šviesūs, neįkainojami, Jie- mano draugai, jie už teisybę pakovoti nebijos.
Žmonių daugybei suteikei namus, Namus, tokius visiems šiltus, erdvius, Namus, kuriuose skamba juokas, iš lūpų veržias šypsena, Kuriuose visų laukia jų geriausioji, švelniausioji mama…
Su laime aš stebiu, kaip klevo lapai Lietuvoj pavasarį žalsvėja, Kaip staiga naktys šylant orui pailgėja, Kaip šiltas vėjas neša pienės pūką, Ir kiekviena šita akimirka ilgai man atminty vis sukas…
Lietuvoje aš augu, mokausi ir tobulėju, Žaviuos, kaip kvepia kiekviena žydinčių medžių alėja, Čia ieškau nuotykių, stebiu pasaulio grožį, O aplink tiktai žaliausioji gamta, kuriosios grožio niekas neužgožia…
Palikti man tave kaskart labai skaudu, Kitur, nors tarp žmonių, yra skaudžiai nyku, niūru… Kaip pasiilgstu aš tėvų, kurie tada mane iš čia lydėjo, Kaip grįžus tavo glėbin aš krentu kaip tikrojo gynėjo…
Tu, Lietuva, esi mano pirmieji, patys jaukiausieji namai, Tu man brangiausias turtas, čia patirti mano šilčiausi bučiniai, Lietuvoje mano teta, seneliai, brolis ir tėvai, Tu, Lietuva, esi vieta, kur būti mums drauge yra gerai…
Tariu aš ačiū tau už galimybę būti čia, Jog kiekviena diena- tikriausias džiaugsmas, o ne kančia… Už tai, kad tu esi, įsimylėjau tave aš nejučia, Ir be tavęs širdis manoji visiškai tuščia…
Dėkoju tau, gimtine, už vasaros naktis, Už gražias pievas, kur kasdien ganosi šiltai kvėpuojantis arklys, Dėkoju tau už dangų, kur vis praplaukia debesis, Už žalius miškus ir pastoges, kur kabo vienas kitas bičių avilys.
Kasdien didžiuojuosi tavim, nes Tiktai čia galiu aš būt savim, Kasdien aš noriu būti čia, o ne kitur, Tik čia namai, tik čia, o ne svetur…
Džiaugiamės ir didžiuojamės mūsų gimnazijos mokine Margarita Ševcova (mokytoja J.Novopašinienė), kuri dalyvavo Regioninių mokyklų integruotame lietuvių kalbos-istorijos konkurse – parodoje ,,Laiškas kunigaikščiui Gediminui“ ir užėmė II-ąją vietą. Konkursas buvo skirtas Vilniaus 700 metų jubiliejui paminėti ir skatino dalyvius domėtis Vilniaus miesto istorija, visuomeniniu-kultūriniu gyvenimu, kultūriniu-istoriniu paveldu bei siekė ugdyti pilietiškumą, tolerantiškumą, kūrybinį raštingumą. Linkime Margaritai kuo didžiausio kūrybinio įkvėpimo ir tolesniuose jos darbuose.
Kviečiame susipažinti su Margaritos darbu !!!
Vilniau, mano amžinasis mieste!
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Aldona Šiugždienė nukulniavo į klasės galą ir kartu su mokiniais klausėsi Elenos pristatymo apie Vilnių. Pasibaigus pristatymui, mokytoja tarė:
-Elena, pasakodama apie dabartinį Vilnių kalbėjai apie jį negatyviai, pristatymo nebuvo malonu klausytis. Deja, rašau tau kaupiamąjį penketą.
Toks mokytojos įvertinimas nuliūdino Eleną. Nusivylusi ji išėjo iš mokyklos ir patraukė Pilies gatve Gedimino kalno papėdės link. Buvo debesuotas ir vėsus rudens oras. Elena atsisėdo po mėgstamu, storakamieniu ąžuolu galiūnu. Jo šakos buvo beveik nuogos, kai kur šlamėjo vieniši parudavę lapai. Mergina įsižiūrėjo į tolį, jos akys įsmigo į Gedimino skulptūrą. Elena iš kuprinės išsitraukė tušinuką, sąsiuvinį, atsivertė tuščią lapą ir ėmė rašyti…
O didysis kunigaikšti Gediminai!
Esu Elena, kuri gyvena Vilniuje, švenčiančiame šįmet 700 metų sukaktį! Nuostabu ir neįtikėtina, kad Jūsų sukurtas miestas gyvuoja ir klesti jau septynis šimtmečius, bet…. Tikriausiai šiandien jo nebeatpažintumėte…Žinote, šiandien mokykloje per literatūros pamoką pasakojau apie Vilnių. Kalbėjau, jog reikėtų nugriauti tuos visus dangoraižius, turiu omeny šiuolaikiškai pastatytus aukštus stiklinius pastatus, kurie neteikia nei džiaugsmo, nei grožio. Visai klasei kalbėjau, jog būtų be galo gera pamatyti Gedimino kalną vėl apsuptą žaliuojančių medžių, atstatyti pilį, bet mano mintis palaikė… nesąmonėmis. Ar žinote, kodėl? Jiems dabartinis Vilnius yra gražus. Pusė senovinių pastatų nugriauta, vietoj jų pastatyti bespalviai, niūrūs pastatai. Dauguma medžių negailestingai iškirsti! Dingo senojo Vilniaus nepakartojamas, stebuklingas grožis. Viskas labai pasikeitė. 1410 metais liepos 15-ąją Jūsų anūkai Vytautas Didysis, Kęstučio sūnus, ir Jogaila, Algirdo sūnus, galutiniai sumušė kryžiuočius Žalgirio mūšyje. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė išsiplėtė, jos teritorija driekėsi nuo Baltijos iki pat Juodosios jūros! Jogaila pradėjo krikštą. Pagonių nebeliko…Ak, jeigu tik Jūs galėtumėte atsiųsti man savo palikuonį, aš jam parodyčiau dar išlikusias senojo Vilniaus vietas! Papasakočiau ir parodyčiau jam vietoj Perkūno šventyklos dabar stovinčią Vilniaus katedrą, baltą ir didingą. Mes kartu galėtume aplankyti šalia jos stovinčius Valdovų rūmus, paaiškinčiau, jog ten anksčiau buvo Žemutinė pilis. Mes kartu galėtume nusileisti į paslaptingus katedros požemius, kur ilsisi palaidoti Jūsų provaikaičiai, o varpinės bokštas, kadaise buvęs gynybiniu bokštu, sužavėtų Jūsų palikuonį didingai skambančiais varpais. Mes grožėtumėmės Jūsų skulptūra: Jumis, šalia stovinčiu Jūsų žirgu, Jūsų rankoje laikomu kardu. Mes užliptume į kalną, ant kurio Jūs pastatėte Aukštutinę pilį. Deja, iš jos liko tik vienišas gynybinis bokštas, pavadintas Jūsų vardu, bet mes vis vien užliptume į bokšto viršūnę ir grožėtumėmės dar išlikusiais ošiančiais medžiais, namais, kurių stogus dabar dengia raudonos čerpės. Mes gerėtumėmės nesuskaičiuojamų cerkvių ir bažnyčių stogais.
Didysis kunigaikšti, Vilniui šiemet sukako septyni šimtai metų. Jūsų susapnuotas sapnas išsipildė – Vilnius garsiausias miestas. Jis visus žavi savo kerinčiu grožiu. Vis dėlto man liūdna ir baisu, kad miesto grožis laikui bėgant gali išnykti. Ak, tegul jis toks stovi dar kelis tūkstančius metų! Tegul Vilnius stovi amžinai, tegul jis amžinai išlieka toks nuostabus! Didysis kunigaikšti, iš visos širdies dėkoju už tai, kad Jūsų dėka gyvenu šiame nuostabiame mieste.
Su didžia pagarba Elena
Mergina laiminga atitraukė akis nuo laiško ir pažvelgė į Gedimino skulptūrą. Jos akys nuklydo Gedimino pilies link.
-Vilniau, mano amžinasis mieste… – šiuos merginos ištartus žodžius pagavo vėjas ir nusinešė juos tolyn į Vilniaus miesto gilumą. Rodos, pats miestas šypsojosi visiems praeinantiems žmonėms ir pačiai Elenai.
Paskelbta
9a klasės mokinė Ūla Bučelytė (mokytoja J.Novopašinienė) dalyvavo Vasario 16-tosios Akto originalo atradėjo, Europos Parlamento nario profesoriaus Liudo Mažylio organizuojamame esė ir eilėraščių konkurse ,,Švenčiu Lietuvą“. Šiame konkurse šiemet dalyvavo daugiau kaip 700 kūrinių. Konkurso dalyviai – ikimokyklinio ugdymo, vaikų dienos centrų, pradinių ir pagrindinių mokyklų, progimnazijų, gimnazijų, profesinio ugdymo centrų mokiniai bei lietuvaičiai iš viso pasaulio. Svarbiausias vertinimo kriterijus buvo atsakymas į klausimą: ko mane išmokė Lietuva? Taip pat svarbūs vertinimo kriterijai buvo: meniškumas, originalumas ir gebėjimas žinias (Lietuvos istorijos, literatūros, kultūros) pateikti per asmeninį išgyvenimą.
Nuoširdžiausiai sveikiname ŪLĄ BUČELYTĘ, šiame konkurse užėmusią III – ąją vietą, ir kviečiame pasidžiaugti jos konkursiniu eilėraščiu.
Kai vėl pas tave ateinu
Žolynais, saulės gijom, vingiuotais upių slėniais, Knygų nugarėlėm ir pasakų garsais Švelniai tarsi sapnas, džiugiai tartum vėjas Atbrendi per pievas su rytmečio gaisrais.
Nuo pat pirmos sekundės jaučiau ant savo delno Prisilietimą tavo, girdėjau kaip šnabždi: Net saulei nusileidus, širdy šviesa išlieka Ir pateka virš Žemės, jei stengies ir tiki.
Nusivedei į girią ir ant kiekvieno medžio Parodei įrašytus istorijos žodžius. Visus pasaulio žmones, kiekvieną upės lašą Prisilietimu savo man padarei svarbius.
Laukuose Suvalkijos radau kantrybę Tavo, Kai augo plačios vagos nuo sėklos lig rugių, Aukštaičių ežeruose, pamiršusios pasaulį, Nugrimzdo mano akys ligi pačių gelmių.
Dzūkijos nuoširdumas pušų sakais tekėjo Pro samanas ir smėlį – ištroškusion širdin, Žemaičių ryžtingumą man uždegei akyse, Kad visada liepsnotų negęstančia ugnim.
Vis ateini žolynais, vingiuotais upių slėniais. Esi tokia trapi! Esi tokia tvirta! Matau akyse Tavo saulėtą, šviesų kraštą, O tu šnabždi man savo vardą – Lietuva.
Ugdydami drąsius ir sąmoningus piliečius, mes LAISVĘ švenčiame kasdien!
Juodšilių „Šilo“ gimnazijoje vasario 10 d. vyko Lietuvos valstybės atkūrimui paminėti skirtas renginys. Su džiaugsmu klausėme filosofijos mokslų daktaro, buvusio gimnazijos mokinio, Ruslano Baranovo, minčių apie demokratiją, pilietiškumą ir aktyvumą. Grojo gimnazijos orkestras, dainas, skirtas Tėvynei, dainavo gimnazijos vokalistės, joms pritarė instrumentinė grupė.
Gimnazijos direktorė Rasa Agintienė padėkos raštus įteikė pilietiškiausiems, aktyviausiems, geriausiai besimokantiems 5-12 klasių mokiniams.
