Įtraukusis ugdymas yra kertinis šiuolaikinio ugdymo akmuo, kuriuo siekiama užtikrinti, kad visi mokiniai, nepaisant jų kilmės ar gebėjimų, turėtų galimybę gauti kokybišką išsilavinimą bendrojo lavinimo mokyklose.
Juodšilių „Šilo“ gimnazijoje įgyvendinto Erasmus+ projekto „Įtraukiojo ugdymo strategijos: nuo pasirengimo iki įgyvendinimo mokykloje“ (Nr.2022-1-LT01-KA122-SCH-000077430) tikslas – išnagrinėti perėjimą nuo teorinio supratimo prie praktinio įtraukiojo ugdymo strategijų įgyvendinimo gimnazijoje. Projekto metu (nuo 2022-09-01 iki 2024-02-29) buvo siekiama išsiaiškinti geriausias įtraukiojo švietimo praktikas ir naujoviškus metodus įvairiuose kursuose, o vėliau juos išbandyti, sukurti išteklius ir mokymo(si) medžiagą, kuri padėtų pedagogams įgyvendinti įtraukųjį ugdymą gimnazijoje. Surinktos vertingos patirtys, išbandyti nauji metodai ir strategijos sudaro skaitmeninio metodinio leidinio turinį, kuriuo gali naudotis gimnazijos mokytojai bei kitų mokyklų atstovai.
12 mokytojų bei administracijos atstovų dalyvavo kursuose, kurie suteikė gilų įtraukiojo ugdymo principų supratimą. Tai apėmė įvairovės pripažinimą ir vertinimą, skirtingų mokymosi stilių suvokimą ir mokinių poreikių įvertinimą. Kursų Italijoje, Portugalijoje bei Airijoje metu mokytojai mokėsi veiksmingų mokymo(si) strategijų, kad patenkintų įvairius mokinių poreikius: diferencijuotą mokymą, universalų mokymosi dizainą (UDL) ir kitus metodus, skirtus įvairiems mokymosi gebėjimams tobulinti, nagrinėjo įtraukiojo vertinimo metodus, o anglų kalbos kursai Maltoje bei Airijos sostinėje Dubline pagilino mokytojų užsienio kalbos žinias.
Mokytojai taip pat mokėsi, kaip sukurti palankią aplinką, suprasti ir įvertinti mokinių kultūrinę, socialinę kilmę, įgijo įgūdžių, kaip bendrauti su specialiojo ugdymo specialistais, pagalbiniais darbuotojais ir kitais pedagogais, kad sukurtų komandinį požiūrį į įtraukųjį mokymą(si). Nuolatinės Erasmus+ profesinio tobulėjimo galimybės, suteiktos kursų metu, leido mokytojams sužinoti naujausius įtraukiojo ugdymo tyrimus, naujoves. Šis nuolatinis mokymasis yra būtinas efektyviam mokymui(si) įvairiose klasėse. Pedagoginiai kursai teigiamai paveikė mokytojų požiūrį į įtraukųjį ugdymą. Gimnazijoje atlikti tyrimai parodė, kad mokytojų pozityvesnis ir atviresnis požiūris į įvairių gebėjimų mokinius, visokių metodų ir praktikų taikymas, paskatino svetingą atmosferą klasėse, prisidėjo prie geresnių mokinių mokymosi rezultatų, teigiamai paveikė mokinių mokymosi motyvaciją ir bendrą savijautą.
Erasmus+ projekto metu įgytos žinios, patirtis bei bendravimas ir dalinimasis gerąja praktika su kitų Europos mokyklų mokytojais ir pedagogais padarė didelę įtaką gimnazijos aplinkai, nes paskatino sukurti edukacines aplinkas, kuriose mokiniai gali ugdytis, mokytis, susikaupti, užsiimti terapinėmis veiklomis. Siūlydama įvairias edukacines aplinkas, gimnazija tampa įtraukesnė ir pritaikyta įvairesniam mokinių ratui. Taip pat buvo įkurtas pagalbos tėvams klubas, kuriame juos konsultuoja švietimo pagalbos specialistai, teikia patarimus vaikų ugdymosi ir elgesio klausimais. Tai skatina mokytojų, mokyklos darbuotojų ir tėvų bendradarbiavimą, suteikia tėvams galimybę dalyvauti ugdyme, prisidėti prie gimnazijos iniciatyvų.
Galiausiai Erasmus+ kursai padarė didelę įtaką mokytojų individualiam augimui ir užsienio kalbų įgūdžių tobulinimui. Tarptautinis mobilumas suteikė galimybę mokytojams tiesiogiai susipažinti su skirtingomis kultūromis, buvimas svetimoje aplinkoje paskatino kultūrinį sąmoningumą ir jautrumą, o tai yra esminės pedagogų, dirbančių įvairiose klasėse, savybės. Tiesioginis kontaktas su užsienio kalbų aplinka padėjo mokytojams tobulinti kalbų įgūdžius, o kasdieniniai pokalbiai, paskaitų lankymas ir dalyvavimas kalbos kursuose pagerino tiek šnekamosios, tiek rašytinės kalbos įgūdžius.
Naujų mokymo metodų, kultūrų įvairovės ir profesinių iššūkių patyrimas paskatino mokytojų entuziazmą, padidino darbo motyvaciją, o dalinimasis gerąja patirtimi, organizuojant praktinius seminarus gimnazijoje, Vilniaus regione ir mieste patobulino tarpasmeninius įgūdžius, tokius kaip bendravimas, komandinis darbas, bendradarbiavimas, kolegialumas.
Apibendrinant galima teigti, jog Erasmus+ projekto „Įtraukiojo ugdymo strategijos: nuo pasirengimo iki įgyvendinimo mokykloje“ tikslų bei uždavinių įgyvendinimas tapo vertingu šaltiniu gimnazijos pedagogams plėtoti įtraukiąją švietimo praktiką. Dalinantis įžvalgomis, geriausia patirtimi ir rekomendacijomis gimnazijoje pavyko suteikti galimybę kurti įtraukią mokymo(si) aplinką, kurioje visi mokiniai gali patirti ugdymosi sėkmę.