TROPINIAI DRUGELIAI

9a klasės mokinių Justino Nalivaikos ir Arianos Jureko projektinis darbas ,,Tropiniai drugiai“

Mokyklos laboratorijoje, specialiai tam paruoštoje, tinklu atitvertoje erdvėje su nektariniais augalais, polistireninio putplasčio dėžėje buvo sukabintos 106 lėliukės keturiolikos drugelių rūšių. Palaikant drėgmę, tinkamą temperatūrą, šviesą buvo galima stebėti lėliukių virtimą drugeliais. Išsiritę drugeliai skraidė, maitinosi nektaru, medaus ir vandens mišiniu. Ariana ir Justinas su tropinių drugelių biologija supažindino visus 1 – 4 klasių mokinius. Šioms edukacinėms pamokėlėms ir drugelių stebėjimui buvo skirta visa diena. Projektą mokiniai pratęs pavasarį, kai bus daugiau saulės šviesos, šilumos. Tada laboratorijoje mokiniai drugelius planuoja auginti dar sudėtingiau, tai yra nuo kiaušinėlių iki suaugusių drugių. Tikimės, kad pavyks. 🙂

Mokslinis eksperimentas ir lazerių kūrimo dirbtuvių paslaptys

Juodšilių „Šilo“ gimnazijos IV klasės mokiniai, kartu su fizikos mokytoja V. Jančiauskiene, lankėsi Fizinių ir technologijos mokslų centro laboratorijose, kuriose vystomas mokslo ir verslo bendradarbiavimas, susipažino su lazerinių technologijų bei nanoinžinerijos mokslininkų kuriamomis naujovėmis. Renginio metu  mokiniai sužinojo apie audinių inžineriją, 3D spausdinimo technologijas, dalyvavo viktorinoje. Vienos iš didžiausių lietuviškų lazerių gamintojos UAB EKSPLA darbuotojai papasakojo apie lazerių kūrimo pagrindinius principus. Mokiniai turėjo galimybę  pamatyti lazerius bei išbadyti   lazerių inžinieriaus specialybę.

STEAM ugdymo stiprinimas Juodšilių „Šilo“ gimnazijoje

2022 m. rugpjūčio 31 d. baigėsi trejus metus trukęs Erasmus+ projektas  „Strategies for Teaching, Education And learning Motivation by STEAM  (Science, Technology, Engineering, Art and Maths) approach (liet. Mokymo, ugdymo ir mokymosi motyvacijos strategijos taikant STEAM (gamtos mokslai, technlogijos, inžinerija, menas ir matematika) metodą (Projekto Nr. 2019-1-RO01-KA201-063054) tarp Lietuvos, Portugalijos, Rumunijos, Graikijos bei Bulgarijos mokytojų ir mokinių. Įgyvendinant šį projektą buvo siekiama didinti mokinių motyvaciją mokytis, naudojant STEAM kaip būdą ugdyti esminius įgūdžius, tokius kaip aktyvus požiūris, problemų sprendimo gebėjimai, kūrybiškumas, iniciatyvumas, komandinis darbas, empatija. Pagrindiniai projekto laimėjimai ir rezultatai yra susiję su projekto tikslo įgyvendinimu ir visomis suplanuotomis veiklomis, kurios prisidėjo prie mokinių STEAM pasiekimų ir dalykinių bei bendrųjų kompetencijų ugdymo:

4 mokytojai dalyvavo mokymuose Rumunijoje, kurių metu patobulino dalykines bei bendrąsias kompetencijas. Įgyta tarptautinė mokymosi patirtis pritaikyta gimnazijos ugdymo procese. Įvyko 4 trumpalaikiai mokinių grupių mainai Graikijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Lietuvoje, kuriuose dalyvavo 24 Juodšilių „Šilo“ gimnazijos mokiniai. Tarptautinių veiklų metu mokiniai patobulino savo mokėjimo mokytis, sprendimų priėmimo, problemų sprendimo, bendradarbiavimo, kritinio mąstymo, lyderystės kompetencijas. Lydintys mokytojai dalijosi gerąja patirtimi su kolegomis ir mokiniais – kiekvieno mobilumo metu mokytojai iš skirtingų šalių vedė STEAM pamokas. Tiek mokytojai, tiek mokiniai mobilumų metu patobulino užsienio kalbos (anglų) žinias bei plėtė kultūrinį akiratį. STEAM metodo taikymas ugdymo procese padidino mokinių motyvaciją mokytis, patobulino problemų sprendimo, kritinio mąstymo, kūrybiškumo gebėjimus.

Sukurta projekto internetinė svetainė, kurioje patalpintas STEAM pamokų planų rinkinys bei kita su projektu susijusi mokomoji medžiaga (https://steambysteam.eu/) bei sukurtas mokymo rinkinys  mokytojams „STEAM as an approach for developing essential life skills“. Suorganizuota tarptautinė konferencija „STEAM – life skills development“, kurios metu pasidalinta gerąja patirtimi, kaip galima ugdyti, plėtoti ar tobulinti esminius mokinių gyvenimo įgūdžius.

Mokytis yra įdomu!

Juodšilių „Šilo“ gimnazijos mokiniai, kuriuos domina šiuolaikinė techninė kūryba, kurie nori išmokti patys efektyvių šiuolaikinių technologijų pagalba sukurti savo sumanytą išmanų įtaisą, detalę ar programėlę, jau nebe pirmus metus dalyvauja VILNIUS TECH „Ateities inžinerijos” platformos (AI platforma) veiklose.

Šiuo metu 11-12 klasių mokinių komanda su fizikos mokytoja dalyvauja „Filmo kūrimo mobiliuoju įrenginiu“ modulyje. Mokiniai šių veiklų metu turi galimybę praktiškai susipažinti su filmo kūrimo etapais: prodiusavimu, scenarijaus kūrimu, režisūra, filmavimo technikos pasirinkimu, filmavimu bei medžiagos saugojimo formatais, apšvietimu, garso įrašymu, filmo montažu, spalvų koregavimu, titravimu ir galutiniu pateikimu. 2020-2021m. m. konkurso užduotis: sukurti savo filmo scenarijų, filmo pavadinimą bei plakatą ir nufilmavus mobiliuoju įrenginiu sumontuoti filmą su originaliu garso takeliu. Mūsų gimnazijos mokiniai kuria postapokalipsinį filmą.

11 kl. mokinė su technologijų mokytoja dalyvauja „Dizaino technologijų ir inovacijų“ modulyje: gamina šviestuvo gaubtą iš antrinių atliekų.

KAS YRA STEAM?

STE(A)M santrumpa žymi gamtos mokslų (angl. – Science), technologijų (angl. – Technology), inžinerijos (angl. – Engineering), meno/dizaino (angl. – Art) ir matematikos (angl. – Mathematics) sritis. STE(A)M – integralus, į kompleksišką tikrovės reiškinių pažinimą, pritaikymą ir problemų sprendimą kreipiantis mokinių gebėjimų ugdymas gamtos mokslų, matematikos, technologijų ir inžinerijos kontekste.

STE(A)M apima šias tiksliųjų mokslų disciplinas:

  • gamtos mokslus (biologija, chemija, fizika, jūrų biologija, aplinkotyra, geologija);
  • inžineriją (chemijos inžinerija, civilinė inžinerija, kompiuterių inžinerija, elektros (elektronikos) inžinerija, mechanikos inžinerija, kt. inžinerinės sritys);
  • technologijas (kompiuterių ir informacinės sistemos, žaidimų kūrimas, programavimas, internetiniai ir programinės įrangos sprendimai, 3D modeliavimas);
  • matematiką (matematika, statistika).

STE(A)M dalykų skatinimo problema prasideda jau mokykloje:

pagal tarptautinius rodiklius, Lietuvos moksleivių STE(A)M pasiekimai gerokai prastesni nei pasaulio valstybių vidurkis, o patys dalykai šalies moksleivių vertinami kaip sunkūs, sausi ir neįdomūs; menkas susidomėjimas mokykloje lemia mažą stojančiųjų į STE(A)M dalykus skaičių bei potencialių specialistų trūkumą darbo rinkoje.