2025 m. gegužės 31 d. baigėsi dvejus metus trukęs Erasmus+ projektas, kurio metu buvo siekiama tobulinti pedagoginio personalo užsienio (anglų) kalbos žinias bei stiprinti personalizuotą ugdymą, mokymo būdų ar formų įvairovę, pirmenybę teikiant ne žinioms, o gebėjimams. Nors tai buvo pirmas didesnis žingsnis Erasmus akreditacijos kelyje numatytų tikslų link, jis tapo vertinga ir prasminga patirtimi visai mokyklos bendruomenei.
Projekto metu įgyvendinta net 15 mobilumų skirtingose Europos šalyse: 3 dalyviai dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo kursuose Suomijoje, 6 – Airijoje, 2 – Ispanijoje, du dalyviai vyko į darbo stebėjimo vizitą Portugalijoje bei dar du – į Daniją.
Mokytojai ne tik tobulino užsienio (anglų) kalbos žinias, kurios atveria galimybes dalyvauti tarptautiniuose projektuose, mokymuose, padeda naudotis įvairiais šaltiniais, bendradarbiauti su užsienio partneriais bei diegti globalią patirtį į savo pamokas, bet ir gilino profesines kompetencijas, reikalingas šiuolaikiškam, į mokinį orientuotam ugdymui. Tarptautinių mokymų metu pedagogai nagrinėjo aktualias temas, susijusias su šiuolaikinio ugdymo iššūkiais ir galimybėmis: gilinosi į mokymosi strategijas, padedančias atliepti visų mokinių individualius poreikius, nagrinėjo universaliojo dizaino mokymuisi (UDL) principus, kurie orientuoti į tai, kad kiekvienas mokinys, nepaisant gebėjimų, mokymosi stiliaus ar poreikių, galėtų aktyviai ir pilnavertiškai dalyvauti ugdymo procese, domėjosi apie šiuolaikinių mokymosi erdvių kūrimą, kurios skatintų mokinių įsitraukimą, savarankiškumą ir kūrybiškumą. Mokytojai susipažino su inovatyviais ugdymo metodais, skatinančiais aktyvų, patirtinį ir bendradarbiavimu grįstą mokymąsi. Buvo akcentuota, kad bendradarbiavimas – tiek tarp mokinių, tiek tarp mokytojų – yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių ugdymo kokybę.
Vienas iš įkvepiančių mokymosi kontekstų – pažintis su Suomijos švietimo sistema, kurioje ypač vertinami lygybės ir pasitikėjimo principai. Pedagogai aptarė, kokie mokymo metodai Suomijos mokyklose skatina bendradarbiavimą, problemų sprendimą ir kritinį mąstymą. Akcentuotas buvo ir tiriamasis mokymasis, pagrįstas realių, kompleksinių reiškinių (angl. phenomenon-based learning) tyrinėjimu. Fenomeno tyrimu paremtas ugdymas moko mokinius mąstyti plačiau – ne atskirų dalykų rėmuose, o tarpdiscipliniškai, ieškant sprendimų realiame gyvenime iškylantiems klausimams. Tokiu būdu skatinamas ne tik žinojimas, bet ir gebėjimas taikyti žinias praktiškai, savarankiškai mokytis ir bendradarbiauti. Šio ugdymo modelio elementai taikomi ir gimnazijos veikloje: visi pradinių klasių mokiniai birželio pirmą savaitę dalyvauja projektinėse, integruotose veiklose, kurios keičia tradicines pamokas. Kiekvienas 6-II kl. mokinys rašo pasirinkto dalyko ilgalaikį projektinį darbą. Atsižvelgiant į Suomijos patirtį buvo atnaujintas projektinių rengimo darbų tvarkos aprašas, kuriame didelis dėmesys skiriamas mokymosi procesui, o ne galutiniam rezultatui.
Darbo stebėjimo vizitų metu dalyviai stebėjo integruotas pamokas, ugdomąsias veiklas, kuriose buvo taikomi įvairūs interaktyvūs metodai. Pedagogai domėjosi personalizuoto ir įtraukiojo ugdymo galimybėmis, taip pat praktikomis, skirtomis specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams.
Įgyta patirtis tapo svarbia paskata mokytojams atnaujinti savo ugdymo praktikas ir aktyviau taikyti tai, kas iš tiesų svarbu šiuolaikinei mokyklai – įtrauktį, lankstumą ir kompetencijų ugdymą.
Tai – kelias į kokybiškesnį, įvairesnį ir atviresnį mokymą(si).
Sparčiai kintančiame pasaulyje svarbu ne tik perduoti žinias, bet ir ugdyti gebėjimus – kritinį mąstymą, kūrybiškumą, savarankiškumą. Siekiant šių tikslų, būtina taikyti įvairius mokymo būdus, pritaikytus prie skirtingų mokinių poreikių, mokymosi stilių ir gebėjimų. Taigi projekte dalyvavo ir mokiniai. 12 mokinių vyko į grupinį mokinių mobilumą Ispanijoje, kuriame galėjo išbandyti personalizuoto mokymo būdus ir įvairovę, patirti mokymosi sėkmę bei atskleisti savo individualias galias, patobulinti užsienio (anglų) kalbą, stiprinti tarpkultūrinę kompetenciją. Svarbu paminėti, jog projekto metu skatinama įtrauktis: veikloje dalyvavo 50% mokinių, turinčių mažiau galimybių.
Projekto metu įgytos žinios ir patirtys tapo svarbiu postūmiu siekiant ieškoti būdų ir metodų, kaip organizuoti ugdymą siekiant kiekvieno mokinio pažangos ir ugdymo kokybės, paskatino dalijimąsi gerąja patirtimi bendruomenėje, sustiprino gimnazijos tarptautiškumą ir atvėrė kelius kurti mokyklą, kurioje kiekvienas mokytojas mokosi ir tobulėja, o kiekvienas mokinys – auga pagal savo galimybes.
